Aktyvūs ir Pasyvūs ETF: Ką Žinoti apie Šiuos Fondus?

Šiuolaikiniame investicijų pasaulyje, kur informacijos srautai yra milžiniški, o galimybių – apstu, vis daugiau žmonių domisi biržoje prekiaujamais fondais (ETF – Exchange Traded Funds). Jie siūlo patogų būdą diversifikuoti portfelį ir investuoti į plačias rinkas ar specifinius sektorius. Tačiau susidūrus su ETF, neišvengiamai kyla klausimas: rinktis aktyviai ar pasyviai valdomus fondus? Šiame straipsnyje nuodugniai išanalizuosime, kuo skiriasi aktyvūs ETF ir pasyvūs ETF fondai, ir kokią įtaką šis pasirinkimas gali turėti jūsų ilgalaikiams investicijų pelningumui.

Kas yra ETF Fondai?

Biržoje prekiaujami fondai (ETF) yra investicinės priemonės, kurios apjungia investicinių fondų ir akcijų savybes. Kaip ir akcijos, ETF yra prekiaujami vertybinių popierių biržoje visą prekybos dieną, o jų kaina svyruoja priklausomai nuo rinkos pasiūlos ir paklausos. Kaip ir investiciniai fondai, ETF valdo krepšelį vertybinių popierių – akcijų, obligacijų, žaliavų ar kitų aktyvų.

ETF tapo itin populiarūs dėl kelių priežasčių: jie suteikia prieigą prie plačių rinkų su nedidelėmis sąnaudomis, užtikrina diversifikaciją ir likvidumą. Nors esmė ta pati, ETF fonduose galima išskirti dvi pagrindines valdymo strategijas: pasyvią ir aktyvią.

Pagrindiniai ETF privalumai

• Diversifikacija: Vienu pirkimu investuojate į daugybę skirtingų vertybinių popierių, sumažindami riziką.
• Prieinamumas: Paprastai galima investuoti su mažesnėmis sumomis nei perkant atskiras akcijas.
• Skaidrumas: Daugumos ETF sudėtis yra žinoma kiekvieną dieną.
• Likvidumas: Galima pirkti ir parduoti visos prekybos dienos metu, skirtingai nuo tradicinių investicinių fondų.
• Mokesčių efektyvumas: Dėl fondų struktūros jie dažnai yra mokesčių efektyvesni už tradicinius investicinius fondus, ypač ilgalaikiams investuotojams. Daugiau apie skirtingus fondų tipus ir jų privalumus galite sužinoti straipsnyje Investicinių Fondų Tipai: Aktyvūs vs Pasyvūs (ETF).

Pasyvūs ETF Fondai: Indekso Sekimo Galia

Pasyvūs ETF fondai, dar vadinami indeksiniais ETF, yra sukurti atkartoti konkretaus finansų rinkos indekso, pavyzdžiui, S&P 500, NASDAQ 100 ar MSCI World, veikimą. Jų pagrindinis tikslas yra ne aplenkti rinką, o tiesiog atkartoti jos grąžą. Tai reiškia, kad fondų valdytojai nekaupia individualių akcijų portfelio pagal savo nuomonę, o tiesiog atspindi indekso sudėtį ir svorius.

Kaip veikia pasyvūs ETF?

Pasyviųjų ETF veikimo principas yra paprastas: jie naudoja indeksų sekimą. Fondas perka tas pačias akcijas (ar kitus vertybinius popierius) ir tokiais pačiais santykiais, kokie sudaro tam tikrą indeksą. Pavyzdžiui, jei fondas seka S&P 500 indeksą, jis investuos į visas 500 didžiausių JAV įmonių akcijas pagal jų rinkos kapitalizaciją. Tai minimalizuoja valdymo komandos įsikišimą ir sumažina susijusias išlaidas.

Populiariausi pasyvūs ETF pavyzdžiai yra Vanguard Total Stock Market ETF (VTI), kuris seka visą JAV akcijų rinką, ir SPDR S&P 500 ETF (SPY), sekantis S&P 500 indeksą. Šie fondai pasižymi išskirtinai žemais valdymo mokesčiais, kas yra vienas pagrindinių pasyvaus investavimo privalumų.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Maži fondų valdymo mokesčiai: Kadangi nereikia brangių analitikų komandų ir aktyvios prekybos, pasyviųjų ETF sąnaudos yra gerokai mažesnės nei aktyviųjų. Tai tiesiogiai didina jūsų grynąją grąžą.
• Skaidrumas: Visada žinote, į ką investuota, nes fondas seka viešai prieinamą indeksą.
• Paprastumas: Idealiai tinka pradedantiesiems investuotojams, kurie nori gauti rinkos grąžą be didelių pastangų. Daugiau informacijos apie ETF pradedantiesiems rasite straipsnyje Geriausi ETF Fondai Pradedantiesiems: Rinkis Iš Populiariausių.
• Stabili ilgalaikė grąža: Ilguoju laikotarpiu dauguma aktyvių fondų nesugeba aplenkti savo atitinkamų indeksų. Pasyvūs fondai užtikrina rinkos grąžą.

Trūkumai:

• Rinkos nepaplėsimas: Pasyvūs ETF tiesiog atspindi rinką – jie neturi galimybės aplenkti jos per didesnę grąžą, net jei rinkoje yra akivaizdžių galimybių.
• Visų aktyvų pirkimas: Indeksas gali apimti ir silpnesnes įmones, į kurias fondas vis tiek investuos.

Ieškantiems patikimų investicijų, ypač ilgalaikiu periodu, pasyvūs ETF yra puikus pasirinkimas dėl jų paprastumo ir mažų sąnaudų. Apie biržoje prekiaujamus fondus plačiau galite paskaityti ir Investologija.lt svetainėje.

Aktyvūs ETF Fondai: Rinkos Pergudravimo Strategija

Aktyvūs ETF, priešingai nei pasyvūs, yra valdomi profesionalių fondų valdytojų komandų, kurių tikslas – aplenkti rinką (arba konkretų etaloninį indeksą) aktyviai valdant fondą. Tai reiškia, kad fondų valdytojai atlieka nuodugnius tyrimus, analizuoja įmonės finansus, makroekonominius duomenis ir investuoja į, jų nuomone, perspektyviausius vertybinius popierius, siekdami pasiekti didesnę grąžą.

Kaip veikia aktyvūs ETF?

Aktyvus fondų valdymas reiškia, kad fondo valdytojai priima strateginius sprendimus, kada pirkti, kada parduoti, ir kokius aktyvus laikyti fonde, remdamiesi savo analize ir rinkos prognozėmis. Jie gali keisti portfelio sudėtį dažnai, atsižvelgdami į rinkos pokyčius ar naujai atsirandančias galimybes. Pavyzdžiui, actively managed ETFs (pvz., Fidelity Select Portfolios) yra sukurti tam, kad fondų valdytojai galėtų lanksčiai reaguoti į rinkos sąlygas ir rinktis perspektyviausias įmones.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Potencialas aplenkti rinką: Sėkmingai valdomi aktyvūs ETF gali generuoti didesnę grąžą nei rinkos indeksas.
• Lankstumas: Valdytojai gali koreguoti portfelį, kad sumažintų riziką kritimo metu ar pasinaudotų rinkos nišomis.
• Profesionalus valdymas: Naudojamasi patyrusių ekspertų žiniomis ir įžvalgomis.

Trūkumai:

• Aukštesni fondų valdymo mokesčiai: Dėl aktyvaus valdymo ir brangaus personalo, šių fondų administravimo mokesčiai yra gerokai didesni. Šie mokesčiai gali gerokai sumažinti ilgalaikę grąžą, net jei fondas ir aplenkia indeksą.
• Didesnė rizika: Yra didelė tikimybė, kad aktyvūs fondai neaplenks rinkos indekso. Statistika rodo, kad dauguma aktyvių fondų per ilgesnį laikotarpį nepasiekia savo tikslų.
• Mažesnis skaidrumas: Kai kurių aktyvių ETF portfelio sudėtis gali būti atskleidžiama rečiau, kad būtų apsaugotos valdytojo strategijos.

Aktyvūs vs. Pasyvūs ETF: Koks Skirtumas Jūsų Pelningumui?

Esminis skirtumas tarp aktyvaus ir pasyvaus fondų slypi jų valdymo strategijoje ir, svarbiausia, sąnaudose. Šis skirtumas tiesiogiai veikia jūsų investicijų pelningumą ilguoju laikotarpiu. Nors aktyvūs fondai vilioja perspektyva aplenkti rinką, praktika rodo, kad tai yra itin sudėtinga.

Palyginimo lentelė: Aktyvūs vs. Pasyvūs ETF

Valdymo Mokesčių Įtaka Grąžai

Valdymo mokesčiai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jūsų ilgalaikį pelningumą. Nors procentai gali atrodyti maži, jie kaupiasi per dešimtmečius ir gali suvalgyti didelę dalį potencialios grąžos. Pavyzdžiui, jei vienas fondas ima 0.1% metinį mokestį, o kitas – 1.0%, skirtumas per 30 metų gali būti stulbinantis. Šis skirtumas ypač aktualus formuojant ilgalaikes investavimo strategijas pensijai, kur kiekvienas sutaupytas procentas reiškia tūkstančius eurų daugiau ateityje.

Tarkime, investuojate 10 000 EUR ir per metus uždirbate 7% grąžą.

• Su 0.1% mokesčiu: grąža po mokesčių yra 6.9%. Po 30 metų turėsite apie 74 600 EUR.
• Su 1.0% mokesčiu: grąža po mokesčių yra 6.0%. Po 30 metų turėsite apie 57 400 EUR.

Tai yra beveik 17 200 EUR skirtumas vien dėl 0.9% mokesčių skirtumo!

Ar žinojote, kad..?

„Istoriniai duomenys rodo, kad didžioji dalis aktyviai valdomų fondų ilgalaikėje perspektyvoje nesugeba aplenkti savo etaloninių indeksų po mokesčių ir išlaidų.”

Rinkos Efektyvumo Hipotezė ir Jos Implikacijos

Dauguma finansų akademikų palaiko stipriąją arba pusiau stipriąją rinkos efektyvumo hipotezę, kuri teigia, kad visą viešai prieinamą informaciją (o kai kuriais atvejais ir visą informaciją apskritai) rinka jau yra įskaičiavusi į akcijų kainas. Tai reiškia, kad „pergudrauti“ rinką ir nuolat identifikuoti netinkamai įvertintas akcijas yra nepaprastai sunku, o dažnai – neįmanoma. Istoriniai duomenys rodo, kad dauguma aktyvių fondų valdytojų ilgalaikėje perspektyvoje nesugeba nuosekliai aplenkti indeksų po mokesčių. Dėl to ETF strategijos, paremtos pasyviu indeksų sekimu, dažnai pasirodo esančios efektyvesnės ir pelningesnės paprastiems investuotojams.

Nors aktyvus fondų valdymas gali atrodyti patraukliai, istoriniai duomenys rodo, kad vos nedidelė dalis aktyvių fondų sugeba aplenkti pasyviuosius ilgalaikėje perspektyvoje. Ir net tie, kurie aplenkia, dažnai tai daro su didesne rizika ir svyravimais.

Apie bendrą investavimo pradžiamokslį ir pinigų „uždirbimą” galite rasti naudingos informacijos Investologija.lt.

Kaip Pasirinkti Tinkamą ETF Strategiją?

Pasirinkimas tarp aktyvių ir pasyvių ETF priklauso nuo jūsų individualių investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ir laiko horizonto. Nėra vieno „geriausio“ varianto, yra tik tinkamiausias Jums.

Apsvarstykite savo investavimo tikslus

• Jei jūsų tikslas yra ilgalaikis kapitalo augimas ir jūs pasitikite bendra rinkos augimo tendencija, pasyvus ETF yra puikus pasirinkimas. Jūs tiesiog „jojate“ ant rinkos bangos.
• Jei manote, kad turite pakankamai žinių ar pasitikite konkretaus fondo valdytojo gebėjimais identifikuoti neįvertintus aktyvus ir norite pabandyti aplenkti rinką, galite apsvarstyti aktyvų ETF. Tačiau būkite pasiruošę didesniems mokesčiams ir galimai didesnei rizikai, kad nepasieksite norimo rezultato.

Įvertinkite toleruojamą riziką

• Pasyvūs ETF paprastai yra mažiau rizikingi (kalbant apie valdytojo sprendimų riziką), nes jie tiesiog atspindi bendrą rinkos judėjimą. Jų rizika atspindi paties indekso riziką.
• Aktyvūs ETF turi papildomą rizikos sluoksnį – tai yra fondų valdytojo sprendimų rizika. Jei valdytojas priima netinkamus sprendimus, jūsų investicijos gali patirti nuostolių, net jei bendra rinka ir auga.

Laiko horizonto svarba

• Kuo ilgesnis jūsų investavimo laiko horizontas (pvz., 10, 20, 30 metų), tuo labiau reikšminga tampa valdymo mokesčių įtaka. Dėl sudėtinių palūkanų principo, net maži mokesčių skirtumai per ilgą laikotarpį virsta didelėmis sumomis. Ilgalaikiams investuotojams pasyvūs ETF dažnai yra efektyvesnis pasirinkimas.
• Trumpalaikėje perspektyvoje aktyvus valdymas galėtų atnešti didesnę grąžą, tačiau tai yra spekuliacija, ne investavimas. Daugiau apie skirtingas investavimo strategijas galite skaityti Investavimas Pradedantiesiems: Kaip Įdarbinti Savo Pinigus 2025.

Beje, jei domitės, kuo skiriasi ETF nuo tradicinių investicinių fondų, ir kurį pasirinkti pradedantiesiems, skaitykite mūsų straipsnį ETF vs. Investiciniai fondai: koks pasirinkimas geriausias pradedantiesiems?

Apibendrinimas

Apibendrinant, pasirinkimas tarp aktyvių ir pasyvių ETF fondų yra vienas iš svarbiausių sprendimų jūsų investavimo kelionėje. Nors aktyvūs ETF siūlo viliojančią galimybę aplenkti rinką, statistika ir finansų teorija rodo, kad ilguoju laikotarpiu tai yra itin sudėtinga dėl aukštesnių fondų valdymo mokesčių ir rinkos efektyvumo. Pasyvūs ETF, sekantys indeksus, siūlo paprastesnį, pigesnį ir dažnai pelningesnį būdą investuoti į rinką. Jų pagrindinis privalumas yra minimalūs mokesčiai ir rinkos grąžos užtikrinimas, o tai ilguoju laikotarpiu gali reikšti didesnį jūsų kapitalo augimą.

Prieš priimdami sprendimą, visada įvertinkite savo investavimo tikslus, rizikos toleranciją ir laiko horizontą. Daugumai individualių investuotojų, siekiančių ilgalaikio kapitalo augimo su minimaliomis pastangomis ir sąnaudomis, pasyvūs ETF fondai yra patikimas ir protingas pasirinkimas. Jei kyla abejonių, pasikonsultuokite su nepriklausomu finansų patarėju.